Šiaurietiškas ėjimas yra labai naudingas. Išmokti taisyklingos technikos ir pasirinkti šiaurietiškojo ėjimo lazdas

Šiaurietiškasis ėjimas (Nordic Walking) yra mėgėjiška sporto šaka. Jis atrodo taip: žmogus eina pėsčiomis, remdamasis specialiomis lazdomis, šiek tiek panašiomis į slidinėjimo lazdas. Šiaurietiškasis ėjimas – tai ne stereotipinis pasivaikščiojimas, skirtas pagyvenusiems žmonėms, bet savarankiškas sportas, skirtas įvairaus amžiaus ir aktyvumo lygio žmonėms.

Ši jauna sporto šaka atsirado dėl suomių slidininkų, kurie vasarą, ruošdamiesi sezonui, praktikavo šiaurietiškąjį ėjimą su slidinėjimo lazdomis. Žiemą šie sportininkai pasiekė geresnių rezultatų slidinėjimo varžybose. Ši veikla palaipsniui paplito masiškai, buvo pradėti rengti kursai, o geografija išsiplėtė į kitas Šiaurės šalis. 1997 m. šiaurietiškojo ėjimo su lazdomis patentas buvo suteiktas suomių sportininkui Marko Kantanevai. Jis įgyvendino savo idėją – sportas, skirtas įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonėms, lauke, stiprinantis širdį, raumenis ir apimantis tempimą. Marco patobulino lazdų dizainą, sukūrė pratimų kompleksą ir jau daugiau kaip 20 metų propaguoja šią veiklą visame pasaulyje – ne tik Pietų Amerikoje ir Centrinėje Afrikoje.

Įvairių šalių mokslininkai atliko klinikinius šios naujos veiklos poveikio sveikatai tyrimus. Pagrindinės išvados:

• Šiaurietiškas ėjimas stiprina nugaros ir pečių juostos raumenis ir yra pranašesnis už, pavyzdžiui, bėgimą, kuris neįtraukia viršutinės kūno dalies. Lavindami viršutinės kūno dalies raumenis galite padidinti plaučių talpą daugiau nei 30 %, palyginti su įprastu vaikščiojimu.
• Joje dalyvauja 90 % kūno raumenų, o vaikščiojant – tik 70 %.
• Sudegina iki 1,5 karto daugiau energijos nei įprastas vaikščiojimas.
• Šiaurietiškas ėjimas su lazdomis neturi jokio poveikio, priešingai nei bėgimas. Žmonėms, linkusiems į nutukimą, jis naudingas kaip gydomasis sportas, kuris yra intensyvesnis ir aktyvesnis nei įprastas vaikščiojimas, tačiau saugus sąnariams.
• Dėl lazdų atramos sumažėja ne tik kelių ir dubens, bet ir kulno kaulų apkrova. Šiaurietiškas ėjimas labai padeda esant apatinių galūnių sąnarių problemoms, tokioms kaip podagra, kulno šuolis ir kitoms.
• gerina laikyseną, pusiausvyrą ir koordinaciją.

Ši sporto šaka tinka įvairiomis sąlygomis. Pirma, šiaurietiškasis ėjimas yra privaloma reabilitacijos dalis po raumenų ir kaulų sistemos traumų ar operacijų.

Antra, jis rekomenduojamas esant toliau išvardytoms sąlygoms:

• skoliozė;
• lėtinis kaklo, nugaros ir pečių skausmas;
• Bronchinė astma ir kitos plaučių ligos;
• Parkinsono liga;
• neurozės, depresija;
• Nemiga;
• antsvoris.

Šiaurietiškas ėjimas naudingas kaip prevencinė priemonė sergant ateroskleroze ir arterine hipertenzija.

Jokių kontraindikacijų nėra. Išskyrus, žinoma, ūmius susirgimus ir paskirtą lovos režimą. Taip pat reikia šeimos gydytojo patvirtinimo dėl rimtų širdies sutrikimų.

Šiaurietiškojo ėjimo technika

Šiaurietiškojo ėjimo technika yra natūrali, todėl jos lengva išmokti. Pirmiausia statykite pėdą ant kulno, tada ant piršto. Rankos ir kojos juda laisvai ir vieningai: kairė ranka ir kairė koja, dešinė ranka ir dešinė koja. Sulenkite dilbį per alkūnę, o kitą ranką laikykite juosmens lygyje.

Žingsnio plotis normalus, judesiai sklandūs, be trūkčiojimų. Šiek tiek daugiau ėjimo tempo. Norint padidinti intensyvumą, reikia padidinti rankos svyravimo amplitudę.

Nuo ko pradėti?

Auksinė bet kurios treniruotės taisyklė – pradėti nuo apšilimo. Pagrindiniam raumenų ir sąnarių apšilimui pakanka vos 10-12 minučių. Dėmesys visam kūnui, nuo kaklo iki pėdų galų, padeda išvengti išnirimų, kurie gali nutikti, kai jums šalta, ir paruošia širdį fiziniam krūviui.

Prieš treniruotę būtinai patikrinkite surišimo įtaisų būklę ir sureguliuokite lazdas laikančių dirželių ilgį.

Kaip dažnai turėtumėte treniruotis??

Treneriai rekomenduoja pradedantiesiems pradėti nuo 15 minučių pasivaikščiojimo du kartus per savaitę. Derinkite savo fizinį pasirengimą ir būklę, nepervarginkite savęs. Tačiau tai neturėtų būti ir per daug lengva: tegul krūvis būna juntamas, kad širdis ir raumenys treniruotųsi. Lėtai didinkite tempą, priklausomai nuo to, kaip jaučiatės, arba paprašykite instruktoriaus padėti organizuoti ėjimo režimą.

Daugelis mėgėjų pastebi, kad kasdieniai pasivaikščiojimai suteikia žvalumo ir džiaugsmo, jei jiems skiriama bent valanda.

Metodo kontraindikacijos ir trūkumai

• Ūminės ligos ir lėtinių patologijų paūmėjimai;
  
• Sunkios sąnarių ligos, osteoporozė;
• Sunki krūtinės angina;
• Sunkus hipo- ir hipertenzija;
• pradinis atsigavimo po operacijos laikotarpis (kai rekomenduojama ilsėtis lovoje).

Šios sporto šakos trūkumai – priklausomybė nuo oro sąlygų. Galite vaikščioti ištisus metus, tačiau iš tikrųjų smarkus lietus, pūgos ar pūgos gerokai apsunkina vaikščiojimą ir gali turėti neigiamą poveikį jūsų sveikatai. Sunku vaikščioti sporto salėje, todėl nerekomenduojama praleisti treniruočių.

Apšilimas

Treniruotės pabaigoje raumenys būna apšilę – tai tinkamas metas pasitempti. Atlikite keletą tempimo pratimų nugarai, pečiams, klubams ir blauzdoms. Svarbu sulėtinti tempą, pereiti į atsipalaidavimo režimą ir sumažinti širdies susitraukimų dažnį iki normalaus.

Po pirmosios treniruotės pravartu pasikaitinti pirtyje. Taip sulėtėja pieno rūgšties sintezė, sumažėja raumenų skausmas, pagreitėja medžiagų apykaita ir jaučiamas atsipalaidavimas.

Treniruočių metu galite derinti lėtus ir greitus tempimus, trumpus ir ilgus žingsnius, pasivaikščiojimus su bėgimu, fiziniais pratimais ir net pertraukomis.

Kaip pasirinkti šiaurietiškojo ėjimo lazdas

Šiaurietiškasis ėjimas neįmanomas be pagrindinio aksesuaro – lazdų. Be jo jis praranda didžiąją dalį savo naudingumo, nes svarbu įtraukti pečius ir žievę.

Šiaurietiškojo ėjimo lazdos netinka, nes jos yra daug ilgesnės už šiaurietiškojo ėjimo lazdas. Pasaulyje yra daugybė slidinėjimo lazdų dydžių, kurie geriausiai tinka jūsų kūnui. Jei, pavyzdžiui, esate 160 cm ūgio, 110 cm ilgio ilgis yra pakankamas – ir tai yra vaikiškų slidžių dydis. Vaikščiojimo lazdos taip pat turi grafitinį antgalį, kuris nenusitrina nuo asfalto. Antgaliai yra apvalūs, todėl jie rečiau įstringa į kelio nelygumus, pvz., grindinio akmenis. Jame yra guminiai amortizatoriai, kurie sumažina strypų dunksėjimą ir barškėjimą.

Trekingo ir bėgimo lazdos taip pat netinka:

1. Žygiams pakanka paprasto rankinio diržo, kurį, kilus pavojui, lengva nuimti. Vaikščiojimui reikia pusiau pirštinės tipo dirželio – jūsų ranka visą laiką bus jame. Tai geras būdas paskirstyti pastangas ir sumažinti sąnarių spaudimą.
2. Geros lazdos šerdis yra plonesnė ir lengvesnė nei žygio lazdos, todėl lazda tinkamai išlaiko pusiausvyrą, nesukeldama pernelyg didelio svorio.
3. INWA uždraudė naudoti šiaurietiškojo ėjimo lazdose nuo smūgių apsaugančią sistemą, kuri naudojama trekingo lazdose. Bandydami pasukti petį galite susižeisti alkūnės sąnarį arba susižeisti krūtinės ląstą.
4. Odinis rankos dirželis, lavinos zondo ar fotoaparato laikiklis ir greitas reguliavimas – tai nereikalingi priedai, kurie nėra labai paklausūs mieste ir gerokai padidina kainą.

Teleskopinis arba fiksuotas?

Skandinavijos poliai yra dviejų tipų:

Teleskopinis (sulankstomas)Fiksuotas (tvirtas)

Sulankstomos lazdos turi neginčijamų privalumų: